Geriau mirti bandant ištrūkti, nei kalėti Alkatrase

Alkatraso sunkiųjų darbų kalėjimas gyvavo kiek mažiau nei tris dešimtmečius, iki 1963 metų. Nepaisant savo pakankamai trumpos istorijos, Alkatrasas tapo mirtinu keiksmažodžiu kiekvieno pavojingo to laikmečio nusikaltėlio mintyse. Ledinio vandens skalaujama San Francisko įlankoje esanti sala, kurioje buvo įsikūręs kalėjimas, puiki vieta tokio pobūdžio pastatui – net jei kas ir ištrūktų, tuoj pat žus vandenyje.

Alkatrasas beveik penkis metus buvo tapęs namais vienam ryškiausių viso pasaulio nusikaltėlių – Al Caponei. Tačiau jo kalėjimo laikotarpis buvo tarsi lengvas pasivaikščiojimas po parką palyginus su lietuvių kilmės nusikaltėliu Alvinu Karpiu. Būtent jis į pasaulio istoriją įsirašė kaip ilgiausiai kalėjęs Alkatrase. Bankų plėšikas, pagrobėjas A. Karpis kurį laiką FTB sąrašuose buvo laikomas JAV priešu Nr. 1 ir Alkatrase praleido net 26metus.

Iš viso kalėjime buvo įrengta 350 kamerų, tačiau daugiausia vienu metu kalėti galėjo 300 kalinių. Kamerų sienos nebuvo pagrindinės pastato konstrukcijos. Jei kaliniui pavyktų išsikasti tunelį ir pasprukti, jam dar reikėtų pasprukti ir iš paties pastato. Kalėjimą saugojo geriausi JAV kalėjimų prižiūrėtojai ir čia patekdavo tik tie, kurie pažeisdavo įprastų kalėjimų taisykles. Alkatrase kalinių teisės ir privilegijos buvo ribojamos, todėl čia patekę galėjo pamiršti apie šalyje garantuojamą saviraiškos laisvę. Vienam prižiūrėtojui tekdavo tik trys kaliniai, todėl kontrolė buvo milžiniška. Ypač, kai kaliniai būdavo suskaičiuojami net 12 kartų per dieną.

Ko gero, žiauriausia kalėjimo taisyklė, įvesta pirmojo viršininko Džeimso Džonstono, buvo priverstinė tyla. Žinoma atvejų, kai kaliniai išprotėjo, nepakėlę nuolatinės tylos. Vėliau ši taisyklė buvo kiek sušvelninta – tai vienintelis atvejis, kai Alkatraso taisyklės buvo koreguotos.

Oficialiai teigiama, jog per 29 kalėjimo egzistavimo metus buvo užfiksuota 14 bandymų pabėgti, kuriuose dalyvavo 34 kaliniai. Šaltinių duomenimis, visi pabėgimai nepavyko: kaliniai arba būdavo nužudomi, arba pagaunami ir grąžinami.

Žinomiausias pabėgimas, kurio motyvais buvo sukurtas filmas „Pabėgimas iš Alkatraso“, vyko 1962 metais. Pabėgimo iniciatorius Frankas Morisas, kartu su broliais Anglinais, savo gamybos šaukštu iškapstė ventiliacijos angas savo kamerose, kurios vedė į pakankamai plačius kanalizacijos koridorius. Vamdžiais pakilę į viršų, jie surado išėjimą per stogą. Bėgliai iš pasivogtų apsiaustų nuo lietaus pasigamino plaustą ir pasileido laisvės link. Teigiama, jog kaliniai nuskendo, tačiau jų kūnų niekas nerado. Plausto liekanos buvo rastos prie netoliese esančios Angelų salos.